- statmala
- 1 statmalà sf. sing. (3b), stãtmala (1) Kv; Klm rupaus malimo miltai: Iš tų kviečių gera būs i statmalà DūnŽ. Statmalà tebuvo valgyti, putrelė iš statmalõs DūnŽ. Kiaulėms duok statmalõs Žgč. O kas pusę miltų supitliavos, su stãtmala sumaišo, tai tas jau bagotas Vdk. Pikliavonę pabaigėm, beliko stãtmala Trg.
Dictionary of the Lithuanian Language.